?

Log in

Medeišio fanklubas

SVARBU: blogas persikėlė į www.konstanta.lt. Čia nauji įrašai taip pat skelbiami, bet komentuoti galėsite tik ten.

Sveiki apsilankę 42-osios konstantos bloge. Šis blogas – kadaise buvęs keturių, o dabar telikęs vieno truputį pakvaišusio astrofiziko darbo (ir tinginystės) vaisius, kuriame pristatomi įvairūs dalykai, susiję su fizika ir kitais mokslais. Taip pat kartais pasitaiko įrašų apie fantastiką, tolkinizmą, istoriją ir kitokius gykiškus dalykus. Kviečiu skaityti ir komentuoti – man įdomu, ar jums patinka tai, ką skaitote, ar suprantamai parašyta apie mokslinius dalykus, galbūt kažką galima pakeisti ar praplėsti.

Apie autorių: šiuo metu dirbu Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre. 2012 m. baigiau teorinės astrofizikos doktorantūros studijas Lesterio universitete (University of Leicester) Jungtinėje karalystėje. Tyrimų sritis – supermasyviųjų juodųjų skylių sąveikos su aplinkine galaktikų materija modeliavimas. Laisvalaikiu dar užsiiminėju tolkinizmu, skaitinėju visokią fantastiką, retkarčiais paišau fantastinius žemėlapius ir darau kitokius gykiškus dalykus. O žymiai daugiau apie mane žinoti didelio reikalo nėra :)

Kodėl konstanta_42: Jei skaitėte arba matėte “Keliautojo kosmostopu vadovą po galaktiką” (“The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy”), klausimo kilti neturėtų. Jei neskaitėte ir nematėte – vertėtų šią išsilavinimo spragą užtaisyti, tad tiesiog pasakysiu, jog tai yra atsakymas į visus gyvenimo klausimus.

Kodėl “Medeišio fanklubas”: Todėl, kad doc. A. Medeišis yra visų fizikų idealas ir šiaip labai mylimas dėstytojas.

Sveiki atvykę :)

Laiqualasse

P.S. Konstantą jau galite rasti ir veidaknygėje (t.y. facebook‘e)!

 
 
Medeišio fanklubas
26 September 2016 @ 11:59 pm

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitos savaitės naujienose radau byrančių kosminių šiukšlių ir meteoroidų, drebantį Marsą, apdaužytą Plutoną ir į šipulius traukomą žvaigždę. Taip pat ir dar keletą įdomybių, kurias visas rasite po kirpsniuku. Gero skaitymo!
ByramCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
20 September 2016 @ 06:39 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę sužinojome šį tą naujo apie Mėnulio atsiradimą ir apie egzoplanetas, apie juodąsias skyles – spiečiuose ir pavienes, ir netgi supermasyvias. Ir dar visokių smagių dalykų. Kaip visada, dešimt naujienų rasite po kirpsniuku.TemstamCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
14 September 2016 @ 12:20 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę daug buvo kalbama apie SpaceX raketos sprogimą. Bet aš apie jį detaliau nerašysiu, parašysiu tada, kai bus paskelbtos detalios išvados apie priežastis. O po kirpsniuku, kaip įprasta, rasite dešimt įvairių naujienų – asteroidų, kometų, planetų, žvaigždžių ir kitokių dalykų.

DuriamėsCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
14 September 2016 @ 12:20 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę daug buvo kalbama apie SpaceX raketos sprogimą. Bet aš apie jį detaliau nerašysiu, parašysiu tada, kai bus paskelbtos detalios išvados apie priežastis. O po kirpsniuku, kaip įprasta, rasite dešimt įvairių naujienų – asteroidų, kometų, planetų, žvaigždžių ir kitokių dalykų.

***

Susidūrimai ir gyvybė. Kol Žemė buvo nesukietėjusi, joje esanti anglis galėjo lengvai išgaruoti arba nuskęsti į planetos branduolį. Tačiau taip neatsitiko, ir Žemės mantijoje bei plutoje liko pakankamai anglies, kad galėtų formuotis gyvybė. Kaip tai įvyko? Anglies egzistavimo neįmanoma paaiškinti ir meteorų bei kometų smūgiais: Žemėje esanti anglis turi kitokį izotopų santykį, nei esanti kometose, taigi kometos jos atnešti į Žemę negalėjo. Bet nauji tyrimai rodo, kad didelis sieros kiekis planetos branduolyje būtų sustabdęs anglies sėdimą gilyn. Siera į branduolį galėjo patekti jaunai Žemei susidūrus su į Merkurijų panašia protoplaneta. Planetų branduoliai po smūgio susiliejo į vieną, geležis sąveikavo su siera ir neleido angliai nusėsti gilyn, taip sudarydama sąlygas vėliau susiformuoti gyvybei Žemėje. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Geoscience.

***

OSIRIS-REx išskrido. Ketvirtadienį vakare vietos laiku (anksti penktadienį paryčiais Lietuvos laiku) į kelionę išskrido NASA zondas OSIRIS-REx. Jo misija truks septynerius metus; jis nuskris iki asteroido Bennu, paims iš ten mėginių ir pargabens juos į Žemę, taip suteikdamas mokslininkams galimybę tyrinėti puspenkto milijardo metų senumo uolienas. Taip pat OSIRIS-REx, prieš grįždamas su mėginiais, apie dvejus metus tyrinės daug anglies turintį asteroidą. Asteroidas nėra didelis, vos 500 metrų ilgio, tačiau jis greičiausiai išliko praktiškai nepakitęs per visą Saulės sistemos istoriją, taigi asteroido mėginiai padės nustatyti, iš kokių uolienų susiformavo Saulės sistemos planetos ir gal net padės atsakyti į klausimą, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Mat manoma, kad asteroiduose galėjo būti netgi gana sudėtingų organinių junginių, tokių kaip DNR bazės adeninas ir guaninas; patekus į Žemę jiems būtų santykinai nesunku išsivystyti į gyvybę.

OSIRIS-REx yra pirmoji NASA misija, kuri pargabens mėginių iš asteroido. Bet tai ne pirmasis kartas, kai mėginiai pargabenami iš kosmoso. Buvo, aišku, Apollo misijos Mėnulyje, buvo Stardust ir Hayabusa zondai. Apie šias ir kitas misijas plačiau – Space.com straipsnyje.

***

Smalsiuko pavojus. Šiuo metu tvirčiausi įrodymai, kad Marso paviršiuje kartais būna skysto vandens, yra kalvų šlaituose matomos tamsios juostos, galimai susidarančios vandeniui tekant šlaitais žemyn. Ir kelios tokios juostos aptiktos kaip tik Smalsiuko kelyje. Priežastis džiaugtis, kad Smalsiukas jas galės ištyrinėti iš arti? Priešingai – tai yra priežastis nerimauti. Mat Smalsiukas nebuvo tinkamai sterilizuotas prieš kelionę, kadangi nebuvo tikimasi, jog jis priartės prie skysto vandens telkinių. Tad dabar, pagal planetų neužteršimo protokolus, Smalsiukas nuo tų linijų turi laikytis kuo atokiau. Šiuo metu jis yra 5 km atstumu, o planuojamas maršrutas priartėja per vos 2 km nuo linijų. Toks atstumas misijos vadovams gali pasirodyti pavojingai per mažas, taigi Smalsiuko trajektoriją gali tekti koreguoti. Tik kol kas nežinia, kaip, nes alternatyvių kelių aukštyn Sharp kalno šlaitais nėra sugalvota. Kaip ten bebūtų, Smalsiuko judėjimas ir linijos bus detaliai sekami, o kelionei sustabdyti ir maršrutui pakeisti – pasiruošta nuolatos. Tyrimo rezultatai Nature.

***

Philae amžinojo poilsio vieta. ©ESA/Rosetta/MPS for OSIRIS

Pagaliau surasta, kur iš tikro nusileido Philae, kai jam nepavyko prisitvirtinti prie kometos 67P paviršiaus. Zondo nutūpimo vietą pavyko nufotografuoti jau po to, kai buvo nutraukti paskutiniai bandymai užmegzti su juo ryšį.

***

Neįmanomas junginys. Yra tokia rūgštis, oficialiai besivadinanti ortokarbonine, o neoficialiai - „Hitlerio rūgštimi“, nes molekulės forma primen svastiką. Nors teoriškai rūgštis turėtų egzistuoti, Žemės sąlygomis jos pagaminti niekaip neišeina. Bet dabar apskaičiuota, kad ji gali egzistuoti Urane arba Neptūne, kur atmosferos slėgis yra šimtus kartų didesnis, nei Žemėje. Tyrime apskritai buvo nagrinėjamas anglies, deguonies ir vandenilio turinčių molekulių stabilumas aukštame slėgyje. Paaiškėjo, kad esant pakankamam slėgiui, ortokarboninė rūgštis turėtų susiformuoti ir išsilaikyti stabili. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

***

Prožvaigždžių dauginimasis. Žvaigždės gimsta, kai dideli dujų debesys subyra į gabaliukus, o tie gabaliukai kolapsuoja į vis tankesnius gumulus. Kaip iš tokių gumulų atsiranda pavienės žvaigždės, daugmaž aišku. Tačiau kartais iš jų turėtų užgimti daugianarės žvaigždės, o šis procesas kol kas išlieka gana mažai ištirtas. Egzistuoja dvi pagrindinės hipotezės: arba vienas gumulas į kelis pasidalina dėl vidinės turbulencijos, arba aplink gumulą susiformavusiame protoplanetiniame diske kyla gravitacinis nestabilumas, dėl kurio atsiranda naujas gumulas, sutraukiantis į save nemažą dalį disko medžiagos. Dabar pasiūlytas metodas, kaip šias hipotezes atskirti. Turbulentiškai besiformuojančios daugianarės sistemos žvaigždžių sukimosi ašys nesutampa, todėl iš jų besiveržiančios tėkmės irgi pučia skirtingomis kryptimis. Net ir žvaigždėms migruojant viena kitos atžvilgiu, jų ašys išlieka nelygiagrečios. Čiurkšlių kryptis nustatyti galima stebint jaunas daugianares žvaigždes. Taigi čiukršlių stebėjimai turėtų padėti atskirti, kaip susiformuoja daugianarės sistemos. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Galaktiniai metai. Saulė aplink Galaktikos centrą apsisuka vieną kartą per 200-250 milijonų metų. Taigi Galaktinių metų švęsti galimybės žmonės neturi. Neišeina minėti ir galaktinių „mėnesių“ ar „dienų“, kaip ir galaktinio apskritimo laipsnių, t. y. 360-ųjų dalių: net ir tiek pajudėti Saulei užtrunka apie 625 tūkstančius metų. O štai vieną kampinę sekundę Saulė praslenka per 173-ejus metus – ne tiek jau ir daug, kai pagalvoji. Tad grupė entuziastų sugalvojo, kad verta paminėti „Galaktinio brūkšnelio dieną“, brūkšneliu pasirinkę šimtąją kampinės sekundės dalį. Tokia diena įvyksta kartą per 1,73 metų. Atskaitos tašku pasirinkta 1608-ųjų spalio 2 diena, kai buvo užpatentuotas pirmasis teleskopas. Pagal tokį kalendorių, artimiausia Brūkšnelio diena (nors gal gražiau ją būtų vadinti „Galaktinio žingsnelio diena“?) yra rugsėjo 29-oji. Aišku, fizikinės prasmės tokia diena neturi, bet kaip viešųjų ryšių akcija ir paskata pašnekėti apie kosminio masto dalykus gal ir visai gera idėja?

***

Galaktikos gimimas. Net du praeitą savaitę paskelbti tyrimai nagrinėjo Paukščių Tako praeitį ir jį sudarančias žvaigždžių populiacijas. Pirmajame nustatytas žvaigždžių amžiaus gradientas (t. y. erdvinis kitimas) tolstant nuo centro. Stebint 130 tūkstančių mėlynosios horizontaliosios sekos (tai yra viena iš masyvių žvaigždžių evoliucijos stadijų) žvaigždžių spalvas, nustatyti jų amžiai – šio tipo žvaigždžių spalva reikšmingai priklauso nuo metalingumo, kuris priklauso nuo amžiaus. Paaiškėjo, kad seniausios žvaigždės yra centrinėje Galaktikos dalyje, o jas supa vis jaunesnės ir jaunesnės. Tai reiškia, kad Galaktikos formavosi iš centro į išorę – prisijungdama vis naujas dujas arba žvaigždžių populiacijas. Tyrimo rezultatai arXiv.

Centrinėje Paukščių Tako dalyje yra spiečius Terzan 5. Paprastai spiečiuose visos žvaigždės būna vienodo amžiaus, nes spiečiai susiformuoja iš dujų debesų, o susiformavusios žvaigždės tuos debesis išsklaido. Bet štai Terzan 5 turi bent dvi, o gal ir tris žvaigždžių populiacijas. Dabar nustatyta, kad seniausia populiacija ten yra 12 milijardų metų amžiaus, o jauniausia – 4,5 milijardų. Jų egzistavimą paaiškinti paprasčiausia teigiant, kad Terzan 5 kažkada buvo gerokai masyvesnis. Tai galėjo būti nykštukinės protogalaktikos, įkritusios į Paukščių Tako centrą, liekana, arba ypatingai masyvus dujų telkinys, kokie kartais stebimi tolimose (taigi jaunose ir daug dujų turinčiose) galaktikose. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Viršaus nėra. Ar Visatoje yra viršus ir apačia? Tokių sąvokų egzistavimas reikštų, kad Visata nėra vienoda visomis kryptimis, kitaip tariant, nėra izotropiška. Bet izotropiškumu paremtas standartinis kosmologijos – Visatos geometrijos ir globalios evoliucijos – modelis, taigi patikrinti šią prielaidą labai svarbu. Praeitą savaitę paskelbti tyrimo, kuriuo siekta patikrinti Visatos izotropiją, rezultatai. Jau seniau izotropija tyrinėta nagrinėjant kosminės foninės mikrobangų spinduliuotės netolygumus, tačiau dabar prie šių duomenų pridėti ir jos poliarizacijos tyrimai. Analizė parodė, kad Visata beveik neabejotinai plečiasi visomis kryptimis tolygiai – tikimybė, kad yra priešingai, tėra vos 1:121000. Taigi, nei „viršaus“, nei „apačios“ erdvėje nėra. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Startreko penkiasdešimtmetis. 1966-ųjų metų rugsėjo 8-ą dieną parodyta pirmoji serialo „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek) serija. Per penkis dešimtmečius frančizė išaugo iki penkių serialų (plius vieno animacinio), trylikos pilnametražių filmų, ir neketina sustoti. Visais laikais Star Trek siužetuose buvo svarbūs kosmoso tyrimai, taigi nekeista, kad buvo sąsajų ir su NASA bei jos vykdomomis misijomis. Sąsajos egzistuoja abiem kryptimis – Star Treke nemažai užsimenama apie realius kosmoso tyrimų projektus (serialo „Enterprise“ titruose netgi rodomas Tarptautinės kosminės stoties augimas), o NASA ne vieną misiją ar projektą pavadino Star Trek seriale sutinkamais pavadinimais. Vien ko vertas pirmasis šatlas, pakrikštytas „Enterprise“.

Star Treke pamatytos fantastinės technologijos dažnai virsdavo realybe. Pavyzdžiui, vaizdo pokalbiai, atverčiami mobilūs telefonai, lietimui jautrūs ekranai – visa tai pirmą kartą pamatyta Star Treke, o dabar jau tapo kasdienybės dalimi. Kosminės NASA technologijos irgi, bent jau konceptualiai, seka Star Treko pėdomis. Aišku, tai daugiau pasako apie serialo kūrėjų gerą išmąstymą, kokie kosminių misijų aspektai yra svarbiausi. Ir visgi įdomu, kada sulauksime erdvę kreipiančių variklių ir tarpžvaigždinių kelionių?

***

Stebuklingas variklis? Viena iš stebuklingai skambančių variklių koncepcijų yra vadinamoji elektromagnetinė pavara (electromagnetic drive). Šios technologijos palaikytojų teigimu, radijo bangos, teisingai nukreiptos uždaroje ertmėje, gali sukurti nedidelę varančią jėgą. Iš pirmo žvilgsnio toks teiginys prieštarauja judesio kiekio tvermės dėsniui – jei ertmė tikrai uždara ir niekas iš jos neišlekia, tai kaip gali visas prietaisas būti stumiamas kuria nors kryptimi? Bet atrodo, kad straipsnis, aprašantis tokį prietaisą, praėjo recenziją ir netrukus bus paskelbtas žurnale. Kol kas publikacijos dar nėra, bet susidomėjusiems verta sekti Journal of Propulsion and Power. Aišku, publikacija pati savaime nereiškia, kad viskas jau aišku ir įrodyta. Tai tiesiog reiškia, kad gauti rezultatai aprašyti pakankamai aiškiai ir nuosekliai, jog juos verta nagrinėti mokslinėje bendruomenėje. Bet ir tai yra įdomu. Tiesa, pagal gandus, prietaisas generuoja maždaug 1,2 miliniutono jėgos iš kiekvieno kilovato galios. Tokios jėgos užtektų nusverti sunkio jėgai, kurią kuria 0,12 gramo masės kūnas. Tad iki praktinio pritaikymo dar tikrai toli, net jei fundamentaliai procesas ir veikia ir nepaaiškės, kad ten kažkur giliai pasislėpusi paklaida ar eksperimentinis netikslumas (kaip kad buvo su šviesos greitį viršijančiais neutrinais).

***

Ar gali būti, kad mes gyvename skaitmeniniame modelyje? Neseniai apie šią filosofinę idėją užsiminė Elon'as Musk'as, o plačiau apie ją – savaitės filmuke:

***

Štai ir visos naujienos, kurias surinkau šiai savaitei. Kaip visada, laukiu jūsų komentarų ir klausimų.

Laiqualasse

 
 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Kompiuterių sukūrimas gerokai pakeitė daugelį mūsų gyvenimo sričių. Mes jau sunkiai įsivaizduojame, kaip atrodytų pasaulis be kompiuterių ir be interneto. Ligi šiol vis platesnį kompiuterių taikymą lėmė spartus jų galios didėjimas, susijęs su miniatiūrizacija ir tranzistoriaus dydžio mažėjimu. Bet pastaruoju metu šis mažėjimas pradeda pasiekti ribą: medžiagos yra sudarytos iš atomų, kurių baigtinis dydis ir nulemia, kiek galima mažinti kompiuterių dalis. Todėl vis intensyvesnės darosi alternatyvų įprastiniams kompiuteriams paieškos.

mokslu_kavine_anonsasRead the rest of this entry »Collapse )

 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Kompiuterių sukūrimas gerokai pakeitė daugelį mūsų gyvenimo sričių. Mes jau sunkiai įsivaizduojame, kaip atrodytų pasaulis be kompiuterių ir be interneto. Ligi šiol vis platesnį kompiuterių taikymą lėmė spartus jų galios didėjimas, susijęs su miniatiūrizacija ir tranzistoriaus dydžio mažėjimu. Bet pastaruoju metu šis mažėjimas pradeda pasiekti ribą: medžiagos yra sudarytos iš atomų, kurių baigtinis dydis ir nulemia, kiek galima mažinti kompiuterių dalis. Todėl vis intensyvesnės darosi alternatyvų įprastiniams kompiuteriams paieškos.

mokslu_kavine_anonsasRead the rest of this entry »Collapse )

 
 
Medeišio fanklubas
12 September 2016 @ 02:04 pm

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Jau šį šeštadienį, rugsėjo 17 dieną, Vilniuje įvyks Lituanikonas - kasmetinis Lietuvos fantastikos mėgėjų konventas. Lituanikonas tai kasmetinis, ir jau 27-as, bet šiemet pirmą kartą esu jo organizatorius. Aišku, ne vienas - prie jo dirbame maždaug septynių žmonių komandoje, jau darome paskutinius pataisymus, kad viskas būtų smagu ir šaunu. Kodėl siūlau jame apsilankyti? Todėl, kad ten:

  • bus JAV rašytojas-neuromokslininkas, šių metų Nebula premijos finalistas, kuris papasakos, kaip mokslo žinios įkvepia mokslinę fantastiką.
  • bus žaidimų kūrėjas iš Paradox Interactive, kuris papasakos, kaip mokslinė fantastika įkvepia kompiuterinius žaidimus.
  • bus pasakojimų apie mobiliojo interneto ateitį, apie robotus ir virtualiąją realybę. Bus galimybių tą virtualybę patirti.
  • bus šnekų apie genetinę inžineriją ir jos atspindžius fantastikoje. Aiškinsimės, kuo panašūs filosofai ir fantastai.
  • žaisime visiškai šviežią Lietuvoje dalyką - jugger'į. Taip pat įvairius stalo žaidimus. Mokysimės kurti vaidmenų žaidimų scenarijus.
  • kalbėsimės su Lietuvos rašytojais-fantastais ir žaidimų kūrėjais.
  • ir dar visokių įdomių dalykų numatoma.

Daugiau informacijos rasite konvento tinklalapyje, Facebook puslapyje arba įvykyje.

Ir dar - renginys nemokamas. Visiškai.

Lauksime jūsų ir jūsų draugų šeštadienį!

logo

 
 
Medeišio fanklubas
06 September 2016 @ 12:48 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę buvo daug pasakojimų apie aktyvumą: tai Cerera aktyvi, nes iš jos veržiasi ledikalniai, tai Galaktika aktyvi, tai Saulė aktyvi... Bet ir be aktyvumo yra keletas įdomių naujienų, kurias, kaip visada, kviečiu skaityti po kirpsniuku.AktyvuojamCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
30 August 2016 @ 07:59 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę, žinoma, daugiausiai kalbų buvo apie planetą prie Kentauro Proksimos. Apie ją parašiau astronaujienoje, tačiau dar kelis papildymus rasite ir šiame kąsnelyje. Ir kitų naujienų bus – iš Jupiterio, iš Havajų, ir tolimų galaktikų ir egzoplanetų. Skaitykite, kaip visada, po kirpsniuku.TamsuojamCollapse )

 
 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Užvakar pasaulį apskriejo žinia, kad mūsų kosminėje kaimynystėje, prie Kentauro Proksimos, aptikta planeta. Ir dar panaši į Žemę, ir gyvybinėje zonoje. Žodžiu tiesiog dovana įvairiems svajotojams fantastams, ir mokslininkams taip pat. Truputį pasigilinau į atradimą bei galimas implikacijas ir nusprendžiau pakomentuoti, kas ir kaip atrasta ir kas gi iš to. Ir, aišku, atsakyti į svarbų klausimą - kada nuskrisime į tą planetą ir ką ten rasime.

Galimas vaizdas iš naujosios planetos. Planetos žvaigždė - Kentauro Proksima, tolumoje matyti Kentauro Alfa A ir B. (c) ESO/M. Kornmesser

Stebim kaimynusCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Užvakar pasaulį apskriejo žinia, kad mūsų kosminėje kaimynystėje, prie Kentauro Proksimos, aptikta planeta. Ir dar panaši į Žemę, ir gyvybinėje zonoje. Žodžiu tiesiog dovana įvairiems svajotojams fantastams, ir mokslininkams taip pat. Truputį pasigilinau į atradimą bei galimas implikacijas ir nusprendžiau pakomentuoti, kas ir kaip atrasta ir kas gi iš to. Ir, aišku, atsakyti į svarbų klausimą - kada nuskrisime į tą planetą ir ką ten rasime.

Galimas vaizdas iš naujosios planetos. Planetos žvaigždė - Kentauro Proksima, tolumoje matyti Kentauro Alfa A ir B. (c) ESO/M. Kornmesser

Stebim kaimynusCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Užvakar pasaulį apskriejo žinia, kad mūsų kosminėje kaimynystėje, prie Kentauro Proksimos, aptikta planeta. Ir dar panaši į Žemę, ir gyvybinėje zonoje. Žodžiu tiesiog dovana įvairiems svajotojams fantastams, ir mokslininkams taip pat. Truputį pasigilinau į atradimą bei galimas implikacijas ir nusprendžiau pakomentuoti, kas ir kaip atrasta ir kas gi iš to. Ir, aišku, atsakyti į svarbų klausimą - kada nuskrisime į tą planetą ir ką ten rasime.

Galimas vaizdas iš naujosios planetos. Planetos žvaigždė - Kentauro Proksima, tolumoje matyti Kentauro Alfa A ir B. (c) ESO/M. Kornmesser

Stebim kaimynusCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
22 August 2016 @ 11:37 pm

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Per pastarąją savaitę su trupučiu, kaip ir įprasta, astronominių naujienų buvo gausu. Nors ir vasara, įvairūs darbai vyksta – nagrinėjamos senos supernovos ir naujos novos, planuojami kosminiai skrydžiai, galaktikos formuoja žvaigždes ir taip toliau. Apie viską, kaip įprasta, skaitykite po kirpsniuku.

SprogstamCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
12 August 2016 @ 09:35 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Šią savaitę Kąsnelis gerokai anksčiau, nei įprastai, nes ateinančią savaitę vėl pradingsiu miškuose. Gal ir perseidų lietų pamatysiu. Jūs irgi galite juo pasigrožėti; po kirpsniuku rasite informacijos, kaip geriausiai tai daryti. Taip pat rasite informacijos ir apie visokias kitokias įdomybes.

MeteoraujamCollapse )

 
 
 
Medeišio fanklubas
12 August 2016 @ 09:35 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Šią savaitę Kąsnelis gerokai anksčiau, nei įprastai, nes ateinančią savaitę vėl pradingsiu miškuose. Gal ir perseidų lietų pamatysiu. Jūs irgi galite juo pasigrožėti; po kirpsniuku rasite informacijos, kaip geriausiai tai daryti. Taip pat rasite informacijos ir apie visokias kitokias įdomybes.

MeteoraujamCollapse )

 
 
Medeišio fanklubas
09 August 2016 @ 01:36 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę Smalsiukui suėjo ketveri metai, Paukščių Tako centrinėje dalyje pasigesta žvaigždžių, vėl pagarsėjo kalbos apie grįžimą į Mėnulį, ir dar įvyko daug įdomių dalykų. Visos naujienos, kurias radau, netgi netilpo į kąsnelį, bet tikiuosi, kad tos parinktos irgi bus pakankamai įdomios. Taigi skaitykite, kaip visada, po kirpsniuku.

 

***

Atgal į Mėnulį. Pirmą kartą istorijoje privati kompanija gavo leidimą skristi į Mėnulį. Kompanija Moon Express, sekančių metų pabaigoje žadanti nutūpdyti zondą Mėnulyje, gavo visų atsakingų JAV valdžios institucijų leidimus tai daryti. Šis įvykis, bent jau kompanijos atstovų teigimu, yra svarbus žingsnis į priekį visai kosmonautikai, nes dabar ir kitos privačios kompanijos matys, kad galima skristi Mėnulio link ir ten kažką veikti, todėl privačių kosminių skrydžių įvairovė turėtų tik didėti. Kartu vertėtų paminėti, kad kosmouostų tinklas irgi plečiasi – JAV šiuo metu tokių yra jau 10. Kosmouostų vis daugiau, skraidančių kompanijų irgi – laukia geri kosminių tyrimų laikai.

Dar viena progresuojanti kompanija – aviacijos gigantas Boeing. Praeitą savaitę jų gamykloje Kenedžio kosmouoste prasidėjo pirmosios veikimui paruoštos įgulos kapsulės – Starliner – gamyba. 2018-ųjų metų pradžioje Boeing Starliner turėtų būri paruoštas naudojimui.

***

Smalsiukui – ketveri. 2012-ųjų metų rugpjūčio penktą dieną marsaeigis Curiosity sėkmingai nusileido Raudonojoje planetoje. Taigi praeitą savaitę jis ten atšventė ketvirtąjį gimtadienį. Ta proga zondo komanda sukūrė trumpą filmuką, pristatantį pastarųjų metų rezultatus ir Smalsiuko dabartinę būklę.

Po truputį planuojami žmonių skrydžiai į Marsą. Nugabenti ten astronautus ir jiems reikalingą įrangą reikės labai galingų raketų ir daug kuro. Bent jau jeigu naudosime tik šiandien įprastą cheminį kurą. Bet pakilus virš atmosferos galima naudoti plazmos raketas, kurios yra dešimt kartų efektyvesnės. Apie šių variklių dabartinę būklę ir ateities perspektyvas pasakoja juos tobulinantis doktorantas Gary Li iš Kalifornijos universiteto.

***

Blizgus akmuo ant dulkėmis nukloto Marso paviršiaus. ©NASA/JPL-Caltech/Malin Space Science Systems

Savaitės paveiksliukas – viena iš daugelio Smalsiuko darytų Marso nuotraukų. Daugiau jų rasite šioje galerijoje.

***

Šilta Cerera. Jau kurį laiką žinoma, kad Cereros – didžiausios Asteroidų žiedo narės – vidus nėra vien uolinis, o sudarytas iš uolienų ir ledo mišinio. Bet nebuvo aišku, kaip tos dvi medžiagos pasiskirsčiusios – ar atskirais sluoksniais, kaip Žemėje branduolys, mantija ir pluta – ar sumišusios. Dabar Dawn zondu atlikti Cereros gravitacinio lauko matavimai atskleidė, kad ši nykštukinė planeta turi kietą branduolį, bet jį supa sumišusio ledo ir akmens mantija. Toks dalinis terpių atsiskyrimas reiškia, kad kadaise Cereros branduolys buvo karštas, tačiau atvėso taip greitai, jog lakios medžiagos (vanduo) nuo nelakių (uolienų) visiškai atsiskirti nespėjo. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

***

Senos kometos. Kaip atsirado kometos – Saulės sistemos egzistavimo pradžioje ar vėliau? Naujausi stebėjimai leidžia spręsti, kad jos yra tikrai senoviniai objektai, išlikę menkai tepakitę per puspenkto milijardo metų. Anksčiau buvo dvi hipotezės apie kometų formavimąsi: jos galėjo būti arba tokie pirmykščiai objektai, arba susiformuoti vėliau, tarpusavyje jungiantis mažesniems uolienų gabaliukams. Apjungę Rosetta stebėjimus, iš kometų pargabentų dalelių mėginius, meteoritus bei kitų kometų stebėjimų iš Žemės duomenis, astronomai nustatė, kad pirmoji hipotezė yra teisingesnė. Mat jei kometos būtų atsiradusios vėliau, jas sudarančioje medžiagoje būtų matomi uolienų trankymosi požymiai, pavyzdžiui didelis tankis ir tvirtumas, mažas kometos branduolio skylėtumas. Bet šių požymių nematyti, taigi kometos negalėjo susiformuoti daužantis kitoms uolienoms, o turėjo išaugti tuo metu, kai formavosi ir planetos. Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.

***

Savaitės filmuke pasakojama apie Uraną. Ši planeta tarsi rieda savo orbita, mat jos sukimosi ašis pasvirusi beveik stačiu kampu į orbitos plokštumą. Kodėl taip yra?

***

Supernovos šnypštimas. Jau beveik trisdešimt metų praėjo nuo supernovos SN 1987A sprogimo; tai yra artimiausia supernova mums nuo 1604-ųjų metų. Jos liekana, po truputį plintanti aplinkinėje tarpžvaigždinėje terpėje, gali atskleisti informacijos apie sprogusios žvaigždės savybes. Naujausi liekanos stebėjimai, atlikti radijo bangų diapazone, rodo visiškai neišskirtinį spektrą – pavertus tas bangas garsu, kaip radijo imtuve, girdėtume tiesiog vienodą šnypštimą. Visgi keistenybių nebuvimas spektre irgi daug ką gali pasakyti: pavyzdžiui, taip galima nustatyti, koks yra medžiagos tankis aplink supernovos liekaną. Šis tankis – ne daugiau nei 110 laisvųjų elektronų viename kubiniame centimetre – yra dydis, kurį prognozuoja skaitmeniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai, mat terpė, į kurią plečiasi supernovos liekana, buvo sukurta, kai ta pati žvaigždė paskutinius kelis milijonus gyvenimo metų lėtai nusimetinėjo išorinius sluoksnius. Palyginus stebėjimų duomenis su skaitmeniniais modeliais aiškėja, kad daugelis modelių pervertino to sluoksnių nusimetinėjimo – žvaigždės vėjo – spartą, arba nuvertino vėjo greitį. Ateityje stebėjimai dar žemesnių dažnių diapazone turėtų dar geriau patikrinti, ar modelių prognozės atitinka realybę. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Žvaigždžių magnetizmas. Žvaigždžių magnetinius laukus kuria dinamo efektas – elektringoms dalelėms judant žvaigždžių viduje, kintantis elektrinis laukas sukuria ir magnetinį lauką. Judėjimas vyksta daugiausiai žvaigždės dalyje, vadinamoje konvekcine – ten karštesnė medžiaga nuolatos kyla į viršų, o vėsesnė leidžiasi žemyn. Saulėje tokia zona yra žvaigždės išorėje, mažesnės masės žvaigždės yra visiškai konvekcinės. Nepaisant šio skirtumo, nauji stebėjimai rodo, kad magnetinio lauko evoliucija Saulės masės ir mažesnėse žvaigždėse yra labai panaši. Jau seniau žinoma, kad į Saulę panašių žvaigždžių magnetinis laukas silpsta, kai sendamos žvaigždės po truputį vis lėčiau sukasi aplink savo ašį. Dabar rentgeno spinduliuotės, sklindančios iš mažos masės žvaigždžių, stebėjimai parodė, kad lygiai toks pat sąryšis galioja ir joms. Tokie stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip apskritai atsiranda magnetinis laukas žvaigždėse, o tos žinios ateityje padės prognozuoti Saulės elgesį ir Saulės audras. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

***

Vėlyva gyvybė. Nežemiškos gyvybės kol kas aptikti nepavyko. Galbūt ji ir neegzistuoja, tačiau turint omeny, kiek Visatoje daug galaktikų, o jose – žvaigždžių, tai atrodo menkai tikėtinas paaiškinimas. Visgi detalesni skaičiavimai rodo, kad didžiausia tikimybė gyvybei užsimegzti yra tolimoje ateityje prie mažos masės žvaigždžių. Šios žvaigždės gyvuoja labai ilgai – dešimt kartų mažesnės už Saulę žvaigždės gali šviesti net 10 trilijonų metų, t. y. tūkstantį kartų ilgiau, nei dabartinis Visatos amžius. Jei per puspenkto milijardo metų Žemėje sugebėjo išsivystyti protinga gyvybė, tai per daug ilgesnį laiką prie mažų žvaigždžių jai atsirasti tikimybė daug didesnė. O štai žemiškoji gyvybė, palyginus, gali būti labai ankstyvas reiškinys Visatoje. Tiesa, šis skaičiavimas remiasi prielaida, kad tikimybė gyvybei atsirasti prie mažos masės žvaigždės nėra mažesnė, nei prie Saulės masės žvaigždės. Jei tokia prielaida yra neteisinga ir mažų žvaigždžių aplinka yra išskirtinai netinkama gyvybei, tada visai gali būti, kad gyvybė prie Saulės masės žvaigždžių yra tipiška mūsų Visatai. Šitai išsiaiškinti padės egzoplanetų prie mažos masės žvaigždžių stebėjimai. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Keplerio duomenys. Teleskopas Kepleris nuo misijos pradžios 2009-ųjų kovo mėnesį aptiko daugiau nei 4000 egzoplanetų-kandidačių (ne visų jų egzistavimas yra patvirtintas). Jų įvairovė taip pat didžiulė – karšti ir nelabai jupiteriai, t. y. dujinės milžinės, įvairūs neptūnai, t. y. greičiausiai ledo dengiamos vidutinio dydžio planetos, superžemės, žemės analogai... Dabar paskelbta analizė planetų, esančių Keplerio kataloge, kurios panašios į Žemę ir skrieja savo žvaigždžių gyvybinėse zonose. Iš viso tokių planetų yra 216, nors tikslus skaičius priklauso nuo gyvybinės zonos apibrėžimo. 20-ies planetų, esančių gyvybinėje zonoje, skersmenys Žemės skersmenį viršija mažiau nei dvigubai, taigi šios planetos beveik neabejotinai yra uolinės. Šias planetas būtų įdomu stebėti toliau ir detaliau, ką darys ateities egzoplanetų paieškų misijos ir kiti teleskopai. Ir apskritai, dabar galime įvertinti, kad apie pusę procento visų planetų Galaktikoje gali būti panašios į Žemę planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose. Tyrimo rezultatai arXiv.

Kitas Keplerio duomenyse aptiktas įdomus radinys – planetų sistema, kurioje planetų išsidėstymas atsikartoja maždaug kas mėnesį. Sistemoje Keplerio-80 žinomos penkios planetos; keturių išorinių masės yra nuo 4 iki 7 Žemės masių. Planetų orbitiniai periodai (jų metai) labai trumpi – artimiausia žvaigždei planeta apsuka ratą per vieną Žemės parą, tolimiausia – per devynias su puse paros. Ir tie periodai taip išsidėstę, kad kas 27 su trupučiu dienos keturios išorinės planetos grįžta į beveik tokią pačią konfigūraciją. Keturių planetų tarpusavio rezonansas – kol kas unikalus atvejis tarp visų žinomų planetinių sistemų. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Trūksta žvaigždžių. Paukščių Tako centriniame telkinyje – pustrečio kiloparseko spindulio ovaliniame žvaigždžių ir dujų telkinyje – praktiškai nėra jaunų žvaigždžių. Toks netikėtas rezultatas aptiktas ištyrus daugybės kintančiųjų žvaigždžių cefėidžių padėtis Galaktikoje. Keturios cefėidės aptiktos aplink patį Galaktikos centrą 200 parsekų atstumu besisukančiame dujų žiede. Tačiau visos kitos cefėidės yra nutolusios bent po du su puse kiloparseko nuo centro. Cefėidžių amžių nustatyti galima pagal jų kitimo periodą, o apskritai jų amžiai būna iki kelių šimtų milijonų metų. Cefėidžių nebuviams reiškia, kad per pastaruosius kelis šimtus milijonų metų Paukščių Tako centriniame telkinyje susiformavo labai mažai jaunų žvaigždžių. Anksčiau buvo manoma, kad centriniame telkinyje žvaigždėdara vyksta, nors ir lėtai; tiesa, radijo bangų duomenys rodė, kad šiuo metu naujų žvaigždžių ten yra labai mažai, bet kiti stebėjimai leido daryti priešingas išvadas. Cefėidžių stebėjimai praktiškai įrodo teiginį, kad žvaigždėdaros centriniame telkinyje nėra. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Spartusis halas. Paukščių Tako diską ir centrinį telkinį supa halas. Jis daugiausiai sudarytas iš tamsiosios medžiagos, tačiau jame yra ir karštų dujų. Ilgą laiką buvo manoma, kad halo dujos yra daugmaž statiškos, priešingai nei besisukantis diskas. Dujų spektrinių linijų matavimai parodė, kad jos Galaktikos centro atžvilgiu sukasi net 180 kilometrų per sekundę greičiu. Palyginimui, Saulė ir aplinkinės žvaigždės aplink Galaktikos centrą juda apie 220 km/s greičiu. Taigi, halo dujų judėjimo greitis, o ir jų turimas judesio kiekio momentas, yra palyginami su disko. Man toks rezultatas neatrodo keistas, nes halas nuolatos keičiasi dujomis su disku (tai vadinama galaktiniu fontanu), o iš disko išlėkusios dujos savo sukimosi greičio nepraranda. Visgi gerai, kad dabar halo sukimasis yra patvirtintas stebėjimų duomenimis. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Tiek surinkau visko apie praėjusią savaitę. Kaip visada, laukiu jūsų klausimų ir komentarų.

Laiqualasse

 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Olimpinių žaidynių proga NASA, tiksliau Chandra teleskopo viešųjų ryšių komanda, parengė seriją pažintinių filmukų, pavadintų "Astrolympics". Juose pristatomi įvairūs baziniai fizikiniai reiškiniai - sukimasis, greitis, atstumas, laikas, slėgis ir masė - pasitelkiant kaip pavyzdžius įvairias olimpines rungtis, kasdienio gyvenimo procesus ir astronominius reiškinius. Įžangą galite pamatyti čia:

O visus projekto filmukus rasite tinklalapyje.

Gero olimpinio sekmadienio!

Laiqualasse

 
 
Medeišio fanklubas
07 August 2016 @ 10:17 am

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Praeitą savaitę suėjo ketveri metai nuo dienos, kai marsaeigis "Curiosity" nusileido Raudonojoje planetoje. Per tą laiką jis visai neblogai pasivažinėjo - nuvažiavo 13 su puse kilometro (kaip zondui kitoje planetoje, tai tikrai labai daug), atsiuntė 128 tūkstančius nuotraukų, nustatė, kad Marse kadaise tikrai buvo skysto vandens ir kad tas vanduo laikėsi stabiliuose telkiniuose bent milijonus metų. Dabar jis po truputį važiuoja Sharp kalno šlaitais aukštyn.

Gimtadienio proga NASA išleido kompiuteriams ir mobiliems įrenginiams skirtą žaidimėlį, kuriame galite Smalsiuku pasivažinėti po Marso paviršių. Žaidimėlis paprastas, mechanika matyta, bet čia jis "apvilktas" Marsu, taigi gali būti visai linksma. Gero sekmadienio!

Laiqualasse

 
 
Medeišio fanklubas

Originally published at Konstanta-42. Please leave any comments there.

Visata yra neaprėpiamai didžiulė. Tikimybė, kad vienintelė vieta, kur joje yra gyvybės, yra Saulės sistema – nykstamai maža. Net ir mūsų Galaktikoje greičiausiai gyvybės yra ir kitur, nei tik Žemėje. Bet kur? Ankstesniame straipsnyje rašiau apie tai, kaip ir kur ieškoma gyvybės Saulės sistemoje, o šįkart pažvelkime toliau, į planetas prie kitų žvaigždžių.

Idėja parašyti šį straipsnį man kilo tada, kai išgirdau apie Breakthrough Starshot projektą – planą išsiųsti zondą į artimiausią Saulei žvaigždę Kentauro alfą. Net ir mažyčio zondo skrydis iki jos truks dvidešimt metų, taigi nežemiškos gyvybės paieškos kol kas turės apsiriboti stebėjimais, o ne fiziniu nuvykimu į vietą ir patikrinimu, ar po kokiu akmeniu nesislepia ateivis. Kokie tie stebėjimai, kur geriausia ieškoti gyvybės pėdsakų ir kokie tie pėdsakai gali būti?

Ieškom toliCollapse )