Sveiki apsilankę keturiasdešimtantrosios konstantos bloge. Šis blogas – daugmaž dviejų fizikų bendro darbo vaisius, kuriame pristatomi įvairūs dalykai, susiję su fizika ir kitais mokslais. Taip pat kartais pasitaiko įrašų apie fantastiką, tolkinizmą, istoriją ir kitokius gykiškus dalykus. Kviečiame skaityti ir komentuoti – mums įdomu, ar jums patinka tai, ką skaitote, ar suprantamai parašyta apie mokslinius dalykus, galbūt kažką galime pakeisti ar praplėsti.

Apie autorius: šiuo metu abu esame astrofizikos studentai Lesterio universitete (Leicester University) Jungtinėje karalystėje. Be fizikos, domimės fantastika ir kitokiais gykiškais dalykais. O daugiau apie mus žinoti didelio reikalo ir nėra ;)

Kodėl konstanta_42: Jei skaitėte arba matėte “Keliautojo kosmostopu vadovą po galaktiką” (“The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy”), klausimo kilti neturėtų. Jei neskaitėte ir nematėte – vertėtų šią išsilavinimo spragą užtaisyti, tad tiesiog pasakysiu, jog tai yra atsakymas į visus gyvenimo klausimus.

Kodėl “Medeišio fanklubas”: Todėl, kad doc. A. Medeišis yra mūsų idealas ir šiaip labai mylimas dėstytojas.

Sveiki atvykę :)

Laiqualasse

PhanTom

Šitą straipsnį neseniai parašiau "Tolkien Lietuva" tinklalapiui. Bet manau, kad ir čia kam nors gali pasirodyti įdomu. Enjoy.
 

Arba Visatos centro beieškant

 
Kai kalbama apie sprogimus ir panašius kataklizmus, dažniausiai vienas iš svarbiausių dalykų būna tų sprogimų centrai. Kurioje vietoje padėta bomba? Kaip ji ten pateko? Kodėl būtent ten? Savaime suprantama, klausimas svarbus. Ir gal dėl to, o gal ne dėl to, mums sudėtinga įsivaizduoti sprogimą, kuris centro neturėtų. Juk tai kažkokia nesąmonė – jei kažkas sprogo, vadinasi, iš pradžių buvo nesprogę. O jei buvo nesprogę, tai buvo kažkur padėta. Taigi ir centrą galima rasti. Tad ir vienas iš dažnesnių klausimų, kurių sulaukia mokslininkai, pristatinėjantys Didįjį sprogimą – tai klausimas, kur tas sprogimas įvyko. Atsakymą „visur“ priima toli gražu ne visi, taigi nusprendžiau paaiškinti truputį detaliau.

( Bum bum keberiokšt )

Laiqualasse

Arba, trumpiau ir šiuolaikiškiau kalbant, Big Bang WRU?

Keletą kartų įvairiuose ginčuose, aiškinimuose ar panašiai esu paminėjęs, jog paties Didžiojo sprogimo pamatyti neįmanoma, nes jį mums užstoja kosminė foninė mikrobangė spinduliuotė. Vakar netikėtai sužinojau, kad ta frazė „užstoja“ gali būti klaidinanti, o pats „užstojimo“ faktas – sunkiai suvokiamas be detalesnių paaiškinimų. Ta proga ir pabandysiu šį reiškinį paaiškinti – gal pasidarys suprantamiau; o jei jau buvo suprantama, gal tiesiog bus įdomu skaityti.

Laiqualasse

Šiandienos muštynės su keliomis nelabai prisistačiusiomis asmenybėmis delfiaus komentaruose pakišo mintį, kad galėčiau ir čia parašyti apie tai, ką bandžiau ten išaiškinti. Taigi trumpai apie tai, koks yra šviesos greitis ir kaip jis buvo nustatytas. Ir dar gal viena kita smulkmena apie specialiąją reliatyvumo teoriją.

( Šviesk ir neužgesk... )

Laiqualasse

Maždaug prieš pusantro mėnesio, rugpjūčio pradžioje, buvo išleistas nedidelės grupės geimerių ilgai ir nekantriai lauktas, o dideliai daliai geimerių visiškai nežinomas (nepaisant ilgo pristatymo ir spaudos susidomėjimo šiųmetinėje E3 parodoje) žaidimas „Hearts of Iron III“. Šį žaidimą turbūt įsigijau greičiau po išleidimo, nei bet kurį kitą gyvenime – Amazonė man jį išsiuntė tą pačią dieną, kai tik jis buvo atvežtas į sandėlį. Iš šio fakto turbūt galima spręsti, kad buvau vienas iš tos nedidelės grupės, kurie sekė žaidimo kūrimo procesą ir tikėjosi dar vieno kūrėjų šedevro. Tad ta proga, šiek tiek pažaidęs, prisiruošiau ir komentarų parašyti – ką gali žinoti, gal jais sudominsiu dar vieną kitą žmogų išbandyti tai, ką ne vienas kompiuterinių žaidimų apžvalgininkas tituluoja „detaliausia kada nors sukurta Antrojo pasaulinio karo simuliacija“.

( Toliau )

 

Laiqualasse

Maždaug prieš savaitę visai netikėtai ir neplanuotai nusitvėriau ir dar labiau netikėtai greitai perskaičiau įrašo pavadinime paminėtą knygą. Ta proga beveik taip pat netikėtai greitai prisiruošiau parašyti ir keletą komentarų apie ją.

( Tai ką tas gykas šįkart sugalvojo?.. )

Laiqualasse

Laiqualasse

Prieš kokią savaitę, ar panašiai, kažkur LJ komentarų gelmėse pareiškiau, kad mūsų (t.y. žmonijos, ne tik gykų/lietuvių/elfų/dar ko nors) transporto ateitis – dirižabliai, dar cepelinais vadinami. Zvyras iškart atsakė, kad mintis visai nieko, bet tik jei ne degalais-teršalais tie dirižabliai varomi. Tuomet paminėjau, kad turbūt būtų galima dirižablio viršų padengti saulės baterijomis ir iš to gauti pakankamai energijos judėjimui. Šio savo teiginio tikrai nepamiršau ir čia pateikiu keletą labai apytikrių paskaičiavimų.

Laiqualasse